- tai mes, fotografas bei grafikė, leisime pasinerti į žmogaus vidų, atrandant žmogaus buvimą, jo saveiką su išoriniu pasauliu. Pasitelkiant 2 skirtingus meninio pobūdžio įrankius: fotoaparatą ir piešimą.  Fotografijose įkūnijama žmogus ir išorinis pasaulis, o viską sujungiant mes gauname visą vaizdą, perteiktą iš abiejų pusių. Prisiderindamas prie Lauros pasirinkau nespalvotą fotografiją, taip priartėjo finalinis procesas prie mudviejų temos.

Taip pat mes galime perteikti glaudesnį ryšį tarp jos ir manęs - gauname abejas puses. Antrasis įrankis - tai Lauros grafika, kuri perpinta margumo ir svarbiausia - gausybės žvilgsnių. Juk akys - tai mūsų sielos veidrodis. Galima sakyti, kad tarp drastiškų linijų ir kai kur grubių potėpių, mes atrandame perpintą bei išbaigtą taškavimą. Tarp visko atsiranda balansas, kurį mes akcentuojame kaip jing ir jang, tarp blogio ir gėrio. Negali buti visur juoduma ar šviesuma, viskas turi derėti, norit jog būtų gyva. Ne veltui ir pasirinkome žmogų, juk tai begalo socialus dalykas šiame skubančiame bei pamišusiame gyvenime, kuriame prifarširuota informacijos, bet sunku atrasti savąjį autentiškumą.

Aš esu Laura Pilac - Džiugina Lawra, tai mano slapyvardis. Gimiau ir užaugau Zarasuose. Mokiausi  Zarasų "Ąžuolo" gimnazijoje,lankiau meno mokyklą , smagiai ir nerūpestingai leidau laiką su savo draugais, vienas iš jų - Justinas. Su Justinu esame be galo geri draugai nuo vaikystės. Visada mėgome kartu diskuoti giliomis temomis, sakyčiau net utopiškomis, tokiomis kaip: gyvenimo prasmė, karas bei daug kitų temų ... Nusprendėm kartu daryti parodą. Šauni mūsų komanda: jis – fotografas, o aš - grafikė. Panorom sujungti bendras jėgas ir papildant vienas kitą taip sukurti parodą "Abejos". Esu detali, smulkmeniška asmenybė, manau, kad grafika tai kaip tik man. Be abejonės, visada turėjau potraukį menui, o potraukis traukė ir traukia. Taigi grafikos stilius yra mano aistra. Smulkus detalių užkalbėjimas, kantrybė, ramuma - tai esu aš. Kas vyksta, kai pradedu paišyti, ką slepiu savo piešiniuose? Idėjos kyla tuomet, kai kažkuo domiuosi, o domiuosi slypinčiomis mintimis savo ir kitų galvose.

Esu Justinas Bedrovas, pasirinkau fotografiją, nes tai yra pilnas komplektas išpildant savo vaizduotę- kamera ir tavo žvilgsnis, ir tiek daug galima aprėpti ir kaip tu visa tai perteiki. Kaip kinta darbai, nuo pat kameros nusipirkimo, lyg tampat meistru. Šie profesijos kitimai ,bei kai viskas dinamiškai keičiasi aplinkui, visada svaigino.

2016 metais pristačiau parodą "Juodai Marga". Parodoje vyravo peizažo tema, nespalvotos spalvos pabrėžė miestą bei jo nesustabdomą pulsą, o trykštančios spalvos, ramybė atskleidė gamtos karalystės grožį. Paroda dalyvavo: Nerk į muziką, Antalpietėje, Zarasų miesto gimtadienyje, kartu su Algimantu Navicku pristatėm savo darbus.

Daugiau nuotraukų čia