Balandžio 27 – Medicinos darbuotojų diena

Lietuvoje dar vyraujant karantininėms nuotaikoms, Zarasų kultūros centro kultūros darbuotojai su draugais nusprendė neatsilikti nuo didžiųjų miestų populiariųjų atlikėjų ir savo atliekamus kūrinius dovanoti Zarasų miesto žmonėms saugiu atstumu tiesiog jų kiemuose. Balandžio 23 d. įvyko pirmasis toks saugus pasirodymas, kurį galėjo saugiai pro langus ir balkonus stebėti Šiaulių g. 5 ir 9 namų, Savanorių g. 6 ir 8 namų gyventojai. Gražina, Dovilė, Viktoras ir Martyna dovanojo jiems savo muziką ir siuntė nuoširdžią žinutę, kad viskas bus gerai ir visoms negandoms vieną dieną ateina galas.

Tarptautinės motinos Žemės dienos proga Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro ir Zarasų atviro jaunimo centro darbuotojų iniciatyva Zarasų kultūros centro kiemelyje pasodintos įvairių rūšių sakuros.

Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti mus maldai, užuojautai ir meilei. Ji gali skaistinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Na, o folkloras atveria dar platesnius klodus, kurie yra mūsų genuose. O kas yra tas folkloras? Tai liaudies išmintis, išreikšta per pasakas, dainas, muzikavimą. Aš kalbėsiu apie muziką ir folklorą kaip apie vieną vienetą, nes jų atskirti neįmanoma. Akcentuosiu du terminus – liaudies muzika ir folkloras. Folkloras apimtų plačiau, bet šiame žodyje talpinu pasakas, legendas, patarles, mįsles, kitą smulkiąją tautosaką. Na, o žodžiuose liaudies muzika telpa liaudies dainos, sutartinės, instrumentiniai kūriniai, šokiai.

Zarasų kraštas visada garsėjo liaudies muzikantais. Kiekvienas miestelis laikė garbės reikalu turėti ne tik savo muzikantą bet ir savo kapelą. Pats geidžiamiausias instrumentas tuo metu buvo garsioji trieilė peterburska armonika, kuria ne visi galėjo nusipirkti (nes kainavo dvi karves). Nepajėgdami atsivežti gamyklinę iš Peterburgo puikiai išmoko ir patys gaminti šiuos -gana sudėtingus instrumentus. Jai ir yra skirta ši senosios fotografijos paroda.