Renginiai skirti Zarasų 500 metų jubiliejui |
Trečiadienis, 25 Spalis 2006 13:19 |
Rugpjūčio 13 d. prie Zarasų rajono savivaldybės administracinio pastato zarasiečius bei miesto svečius sukvietė miesto herbą simbolizuojančios metalo plastikos skulptūros ,,Elniažuvė” (skulptorius Henrikas Orakauskas) iškilminga atidengimo ceremonija, kurią vainikavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro dovanojami gražiausi ir skambiausi muzikos kūriniai. Vėliau Kultūros rūmų koncertų salėje vyko iškilmingas Savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo ir gausus būrys šventės svečių – Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos, Belgijos, Švedijos, Prancūzijos, Lenkijos oficialių delegacijų nariai, Žemės ūkio ministrė Kazimiera Danutė Prunskienė, Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis, Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, Vyriausybės atstovas Utenos apskričiai Algirdas Petrikas, Utenos apskrities viršininko administracijos viršininkė Angelė Kaušylienė, Seimo narys Manfredas Žymantas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius Vytautas Kvietkauskas, buvusio apskrities viršininko Juozo Merkio dukra Rytė Merkytė, kaimyninių savivaldybių vadovai. Pasveikinęs miesto svečius, posėdžio dalyvius, meras Balys Vilimas perskaitė pranešimą ,,Zarasai vakar, šiandien, rytoj”, kuriame buvo apžvelgta Zarasų istorija, svarbiausi šių dienų darbai ir ateities tikslai. Vėliau iškilmingo tarybos posėdžio metu buvo pasirašytos tarptautinio bendradarbiavimo sutartys tarp Zarasų rajono savivaldybės ir Prancūzijos Komunų bendruomenės ,,La Confluence”, apimančios Ballan-Miré, Berthenay, Druye, Savonnières, Villandry komunas, bei Rusijos federacijos Pskovo srities Sebežo rajono administracijos. Dar vienas svarbus posėdžio akcentas –įvardinti ir apdovanoti labiausiai mūsų kraštui nusipelnę Garbės piliečiai: Posėdyje kalbėję svečiai pasidžiaugė gražėjančiais Zarasais, linkėjo jiems kuo greičiau tapti kurortine vietove, o vėliau ir kurortu. Negailėta pagyrimų ir gerų linkėjimu Zarasams ir zarasiečiams. Kol vyresnioji karta dalyvavo reprezentaciniuose renginiuose, mažieji tuo metu linksminosi Zarasų miesto širdyje – Sėlių aikštėje – skambiai dainavo ir gražiai šoko kartu su ,,Svirplio” dainininkais. Į pavakarę zarasiečiai bei miesto svečiai turėjo galimybę pamatyti įspūdingą 12 fotografų-kraštiečių fotonuotraukų parodą ,,Zarasai ir zarasiečiai”, kurią atidarė ir pristatė Dusetų dailės galerijos vadovas Alvydas Stauskas. Jo iniciatyva buvo suburti fotografai, kilę iš Zarasų krašto. Gražaus Zarasų miesto jubiliejaus proga išleistas ir šių 12 fotografų-kraštiečių fotoalbumas. Na, o po šios parodos miestelėnai ir svečiai buvo pakviesti į visą Europą apkeliavusį modernaus šokio teatro ,,Aura” (vadovė Birutė Letukaitė) spektaklį ,,Aseptinė zona arba lietuviškos sutartinės”, kuriame šiuolaikiškai ir meniškai gvildenamos socialinės ir visuomeninės žmogaus nepritapimo ir nesusikalbėjimo su aplinka problemos, kvestionuojami globalūs, bendražmogiški konfliktai. Na, o vakare renginio dalyviai iki paryčių galėjo smagiai pašėlti diskotekoje, susitikti su draugais ir giminėmis nuo muzikos ir šokių apsvaigusioje Sėlių aikštėje, menančioje minios šėlsmą ir prieš 500 metų... Vakare tądien visi rinkosi į įspūdingą, rekordinį, specialiai gimtojo miesto jubiliejui sukurtą projektą – didžiausią Lietuvoje istorinį vaidinimą po atviru dangumi ,,Sėliai – Zarasų dvasia”. To Zarasuose dar tikrai nebuvo – į šį vaidinimą susirinko per 10 tūkstančių žiūrovų, kurių neatbaidė ir trumpam užslinkęs debesėlis. Šio nepakartojamo vaidinimo metu miesto istoriją nuo ledynmečio iki ateities vizijos pristatė daugiau nei 400 įvairiems žanrams atstovaujančių mėgėjiškos ir profesionalios scenos atlikėjų. Pasirodyme koncertavo Zarasų krašto meno kolektyvai, svečiai iš kaimyninės Latvijos, taip pat Lietuvos scenos žvaigždės - Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis, operos solistė Gintarė Skėrytė, tautinių šokių ansamblis ,,Lietuva”. Milžiniškoje scenoje virė dinamiškas vaizdas - per 70 šokėjų improvizavo ežero gimimą ledynuose, čia įsikūrusią Sėlių gentį, vėliau pasidalinusią į latvius ir lietuvius. Nebuvo apsieita be karo epizodų – kovinius veiksmus atliko 60 skydais ir kalavijais ginkluotų kariūnų. Miesto gimimas žiūrovų akivaizdoje iškilo dailininkų sukurtuose svarbiausių Zarasų pastatų maketuose. Įspūdingai pavaizduota ir ežeringo miesto ateities vizija… Po įspūdingo istorinio vaidinimo Zarasų padangę sudrebino nuostabaus ir nepakartojamo grožio lazerių ir fejerverkų šou, po kurio visų laukė jaunatviško veržlumo kupina vakaronė miestelėnams ir svečiams. Nuo 14 val. Zarasų miesto širdyje – Sėlių aikštėje – nuaidėjo festivalio ,,Žolinė” garsai. Dalyvavo rusų folkloro festivalis ,,Derebniovka”, Vilkaviškio folkloro ansamblis ,,Sudūviai” bei Zarasų krašto folkloro ansambliai ir kapelos. Tądien vakare teatro mėgėjai buvo kviečiami stebėti spektaklį ,,Marti” pagal Žemaitės kūrinį, po kurio šventė ir toliau šurmuliavo – miestelėnai ir svečiai į skambios dainos bei impulsyvaus šokio sūkurį įsiliejo besilinksmindami vakaronėje. Šventė baigėsi. Zarasai toliau skaičiuoja savo istoriją ir tiki gražia bei prasminga ateitimi. |