Zarasų kultūros centro parodų salėje vasario 5 dieną, ketvirtadienį, 16 val. atidaroma Vilniečio tapytojo Pauliaus Šliaupos personalinė paroda „Šviesos plynėje“. Parodoje pristatomi naujausi menininko darbai, sukurti stebint gamtos ir pasaulio kaitą, nuolatinį savo ir matomos aplinkos virsmą. Žvelgdami į vieną ar kitą eksponuojamą peizažą, būsite nustebinti jo neįprastos struktūros, kurioje nėra vieno svarbiausio elemento.

Neretai klampus drobės paviršius, sukuria nedalomos visumos įspūdį ir žiūrovas, negalėdamas sufokusuoti žvilgsnio į vieną svarbiausią detalę, yra priverstas akimis klaidžioti po visą kūrinį. Siekiama, kad drobės paviršius būtų tyrinėjamas atidžiai, neskubant – pastebint atspalvių ir sluoksnių kaitą, įvairius paviršiaus nelygumus. Susipinantys augalų ir medžių siluetai, vienur paskendę, kitur netikėtai išnyrantys, kuria vidinio susikaupimo, ramybės, o kartais ir neramios savistabos pojūtį.

Tapytojas tik vasaromis daugiau laiko praleidžia gamtoje, kur stebi kaip kyla ir leidžiasi saulė, kaip mirga vanduo ir linksta medžių šakos. Kiekvienas motyvas užduoda naują egzistencinį klausimą, nes stebint gamtą, nesunku pastebėti jos nuolatinę kaitą, visai kaip ir kasdienybėje aplinkoje. Todėl vienas gamtos motyvas gali priminti nerūpestingą nuotaiką, kitas – sunkias praeities dienas. O visi kartu jie paskendę rūke, vadinasi – neryškūs, išblukę, nutolę.

Kūriniai nestokoja originalių kompozicijos ir spalvinių sprendimų. Juos sudėtinga priskirti konkrečiai meno srovei, nors galima aptikti tam tikrų panašumų su H. Čerapo, E. A. Cukermano, K. Monė, Marko Rothko kūrybos principais.

Dailėtyrininkė Ieva Baublytė

Parodos metu galėsite pasiklausyti Zarasų kultūros centro styginių instrumentų ansamblio atliekamas melodijas.