BALTA, ARBA TORTAS PRIE KAVOS
Parašė   
Trečiadienis, 10 Gruodis 2014 11:14

Ši paroda, tarsi riba, ties kuria persipina įvairios technikos. Tai tarsi bandymas užfiksuoti prabėgusias akimirkas, laikmečius ir leisti žiūrovui pajusti tą laiko erdvę tarp praeities ir dabarties.

Tekstilė – mane lydi visur, lyg šešėlis. Kai kyla mintis, pirmiausiai ją pamatau tekstiliniame pavidale, ar tai būtų plokščias darbas, ar erdvinis, apimtinis. Darbas su tekstile man – savotiška meditacija, minčių išgryninimas, pasaulio suvokimas ir pažinimas.

Bandau pavaizduoti mane supančios gamtos, žmogaus ir daiktų nuotaikų kaitas, mėginu užfiksuoti daiktų ar gamtos virpėjimą. Tą padaryti leidžia šenilo technika. O šiaip tai miksuoju įvairias technikas viename darbe – audimas, šenilas, dekupažas, vėlimas. Esu taisyklių laužytoja. Ir tai man gaunasi savaime, nes viską darau kitaip nei reikia. Ieškau savo grožio supratimo. Todėl jaučiu, kad ir tautodailės darbai kiek neatitinka tų reikalavimų. Nemėgstu daryti to kas jau padaryta. Dirbdama ieškau savitos raiškos – mėginu sukurti kitokį ornamentą, suderinti tarpusavyje lyg ir nederančias spalvas, bei faktūras. Mane įkvepia formos ir turinio neatitikimas, priešingybių dialogas, prieštaravimas.

Visada mintis rutuliojasi per tautiškumo pradą - gimsta idėja, mintyse ją matau išmargintą tautiniais raštais, tada po truputį atsiranda forma.

Manau jog tradicijas, tame tarpe ir tradicinį audimą, galima išsaugoti, išlaikyti šiuolaikiškai interpretuojant ir pateikiant.

Daugiau nuotraukų čia