Zarasų kultūros centro parodų salėje, pristatoma  pirmoji  įdomi ir paslaptinga Deivido Čiškausko tapybinių abstrakcijų paroda. Jo kūryba atsiskleidžia per įvairių spalvų potėpius ir išskirtinę techniką. Aplinkos matymą, bei vidinius potyrius Deividas išreiškia skirtingais potėpiais. Pirštų bei mentelės pagalba savo kūriniuose menininkas perteikia savo jausmus. Visa kūryba ateina iš pojūčių, kuriuos menininkas patiria gyvendamas ir pažindamas aplinką vis iš naujo. Darbuose matyti miestų tematika ir skirtingi gamtos motyvai.

Kviečiame į unikalią parodą „Atspindžiai“, kuri vyks nuo spalio 18 d. iki gruodžio 4 d.

Parodos atidarymas spalio 18d. (šeštadienį), 15 val. Laukiame Jūsų Zarasų kultūros parodų salėje, adresu Vytauto g.1a/2a, Zarasai.

Deividas Čiškauskas - jaunas menininkas, gimęs ir užaugęs Zarasų krašte. Zarasams jis dovanoja savo parodą „Atspindžiai“, kurioje kiekvienas iš mūsų galės įžvelgti skirtingas nuotaikas ir atspindžius.

„Kurdamas, darbams noriu suteikti ryžtingų ir drąsių, ryškių ir nešvarių potėpių , kurie pasakotų žiūrovams koks yra mano pojūtis, tapant meno kūrinius. Noriu savo darbais parodyti kaip jaučiu meną. Kurdamas ėmiau stebėti įvairius menininkus, bandžiau ieškoti savito stiliaus, kuris būtų man artimas ir malonus. Pasinėriau į abstrakčių ir tapybiškų pastatų elementus. Darbuose labiausiai dominuoja ne tik pastatai, tačiau ir juos visus apjungianti vandens stichija: pastatai, tarsi, vandenyje. Kiti gali interpretuoti, jog tai ne vanduo, o nesibaigiantis dangus. Šis pojūtis kūriniams suteikia paslaptingumo ir fantastiškumo. Savo darbuose tapau įvairiausius atspindžius, kuriais noriu perteikti, tarsi, neatrastus vaizdinius. Gamtoje egzistuojantys atspindžiai padeda man atsiskleisti per kūrybą, mėgstu pabrėžti raudoną spalvą. Tai, tarsi, žyma mano kūryboje: aš tam darbe esu, egzistuoju, vaikštau, jaučiu tą sukurtą paveikslą. Aš taip pat turiu atspindį ir jis kiekvieną kartą būna vis kitoks – kintantis, priklausomai nuo to, ar aš žiūriu į vandenį, ar į langą.

Savo darbuose naudoju akrilinius dažus, kurie kūriniams suteikia daugiasluoksnį pagrindą, lyg dažai patys papasakotų kokios spalvos ir emocijos buvo pirmiausiai tapomos.

Objektai, kuriuos tapau, padeda žiūrovui įsivaizduoti ne tik tai, ką aš matau, bet ir tai, ką jie gali pamatyti. Mano darbuose nėra realių elementų ar gamtovaizdžio, tai – fantastinis, gal kiek urbanistinis stilius. Kartais tiesiog lieju dažus ir per 15 minučių nutapau įdomų be jokių taisyklių paveikslą. Nesu savęs įstatęs į rėmus, mano paveikslai yra ne baigtiniai ir ne realistiški, jie visiškai priklauso nuo mano nuotaikos, nuo mano emocijų ir nuo mano energingų potėpių. Energija ir emocijos nuolat kinta, todėl net nesistengiu savęs suvaldyti tapydamas.

Pradedu analizuoti darbą, kai padengiu pirmąjį sluoksnį, tada matau kur galiu drąsiai tepti mentele, kur įmanoma perbraukti pirštu, o gal tiesiog lieti dažą ir leisti jam tekėti ten, kur jis pats norės. Kartais tai atrodo lyg žaidimas, kuriame žaidžiu aš ir mano tuometinė būsena, susiliejusi su tam tikra aplinka ir dažų „karalyste“. Mano piešiniai – mano ramybė, kuri kartais gali atrodyti visiškas chaosas.Tai atsipalaidavimo būdas, kuriame susikuriu atitinkamą bio lauką ir ten būdamas pabėgu nuo realaus ir dažnai nesuprantamo gyvenimo, bei žmonių.“